|
Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Tokės ėshtė afėrsisht 510,2 milion km2. Rreth
70,8% e sipėrfaqes ėshtė e mbuluar me ujė dhe 29,2% me tokė.
Shtresat e brendshme
(km)
0 - 40
Korja e Tokės
40 - 400
Manteli i sipėrm
400 - 650
Zona Tranzitore
650 - 2700
Manteli i Poshtėm
2700 - 2890
Shtresa D''
2890 - 5150
Bėrthama e Jashtme
5150 - 6378
Bėrthama e Brendshme
Pėrbėrja
(%)
Hekur: 34.6 %
Oksigjen: 29.5 %
Silikon: 15.2 %
Magnezium: 12.7 %
Nikel: 2.4 %
Squfur: 1.9 %
Titan: 0.05 %
Pjesė pėr milion nė ppm
(pjesė pėr milion)
Argon: 9340
Dioksid Karboni: 350
Neon: 18.18
Helium : 5.24
CH4: 1.7
Kripton: 1.14
Hidrogjen: 0.55
Karakteristikat Orbitale
Perioda e orbitės
yjore: 365.256 ditė
Perioda e orbitės
tropike: 365.242 ditė ose 365 ditė 5 orė 48 minuta dhe 46 sekonda
Shpejtėsia
mesatare orbitale: 29.7859 km/s
Pjerėsia e
orbitės: 0.00005 gradė
Jashtėqendėrsia e orbitės:
0.01671022
Periudha yjore e
rrotullimit: 23.9345 orė
Pjerrėsia e boshtit te Tokės
me planin e orbitės: 23.45 gradė
Gjysėmboshti i
madh ose rrezja e orbitės: 149,597,870 km ose 1.00 Nj.A.
Periheli: 0.983
Nj.A. ose 147.1 106 km
Afeli: 1.017 NjA
ose 152.1 106 km
Satelitė: 1 (Hėna)
Satelit i: Diellit
Perioda orbitale:
365.25636 ditė
Karakteristikat fizike
Sipėrfaqja:
5.10072×108 km2
Masa: 5.9736 1024
kg
Densiteti mesatar:
5.515 g/cm3
Graviteti nė sipėrfaqe:
9.78 m/s2
Albedo: 37-39%
Albedo: 0.385
Albedo gjeometrike e dukshme: 0.367
Ndriēimi i dukshmėm
V(1,0): -3.86
Diametri: 12,756.3
km
Rrezja: 6378.14 km
Densiteti: 5.515
g/cm3
Shpejtėsia e parė kozmike:
11.182 km/s
Dita: 23 orė 56 min
Viti:
365.24 ditė
Lėndėt nė sipėrfaqe:
ujė, bazalt, granit
Volumi: 108.321 1010
km3
Atmosfera e Tokės
Pėrbėrja
Ajri ėshtė njė pėrzierje gazesh, ai formon atmosferėn e Tokės. Megjithėse
atmosfera shtrihet rreth 1000 kilometra mbi sipėrfaqen e Tokės, mė tepėr se tre
tė katėrtat e saj ndodhen nė njė shtresė tė hollė rreth 20 kilometra. Nė
pėrbėrien e atmosferės bėjnė pjesė kryesisht azoti 78% dhe oksigjeni 21% sė
bashku me sasi shumė tė vogla argoni 1%, avuj uji, diksidi karboni, dhe gaze tė
tjera. Shtresat atmosferike, troposfera, stratosfera, mezosfera, termosfera dhe
ekzosfera ndryshojnė sipas stinėve.
Tė mirat e saj
Ne marim frymė nė ajėr qė tė jetojmė. Atmosfera e Tokės ėshtė si njė mbulesė mbi
sipėrfaqen e saj. Ajo ndalon rrezatimet kozmike nga hapsira qė tė arrijnė nė
sipėrfaqen e Tokės. Nė qoftė se tė gjitha kėto rrezatime do tė arrinin nė
siperfaqen e Tokės, asnjė formė jete nuk do mund tė shfaqej nė Tokė. Atmosfera
na mbron edhe ndaj meteoritėve. Njė numėr shumė i madh gurėsh futen ēdo moment
nė atmosferėn e Tokės, me shpejtėsi disa dhjetra kilometra nė sekondė. Me kėtė
shpejtėsi kėta meteoritė zbėrthehen nė copa dhe digjen nga fėrkimi shumė i madh
me ajrin dhe kėshtu nuk arrijnė nė sipėrfaqen e Tokės, kujtoni yjet qė bien.
Por disa prej tyre kanė pėrmasa mė tė mėdha dhe nuk shpėrbėhen plotėsisht, duke
arritur deri nė sipėrfaqen e Tokės. Megjithėse falė atmosferės numri i
pėrplasjeve tė meteoritėve nė sipėrfaqen e Tokės ėshtė shumė i vogėl.
Presioni
Presioni i atmosferės i kalon 100,000 paskal mbi sipėrfaqen e Tokės. Ju nuk
shtypeni nėn kėtė presion dhe as nuk e vini re kėtė presion, sepse trupi juaj
ushtron po kėtė presion nė tė kundėrt me veprimin e atmosferės. Presioni i
atmosferės vepron nė tė gjitha drejtimet, jo vetėm nga lart poshtė. Ajri nė
zonat me presion atmosferik tė lartė shkon drejt zonave me presion tė ulėt dhe
kėshtu presioni i atmosferės mbetet pak a shumė uniform.
Erozioni
Atmosfera ndikon edhe nė ndryshimin e sipėrfaqes sė Tokės. Lėvizjet e ajrit si
pasojė e ndryshimeve tė presionit atmosferik krijojnė erėrat tė cilat mbartin me
vete pluhura dhe kokrriza tė vogla rėre ose materiale tė tjera tė cilat
shėrbejnė si grryrės pėr sipėrfaqen e tokės, duke niveluar dhe lėmuar
vazhdimisht sipėrfaqen e Tokės.
Nė ēlartėsi mbi sipėrfaqen e Tokės mbaron atmosfera?
Ne jemi famijarizuar me atmosferėn e brendshme e cila shkon deri nė 100
kilometra.
Mbi 20 kilometra ne kemi lėnė mbrapa gati tė gjitha retė dhe zonat atmosferike
qė kanė tė bėjnė me motin nė sipėrfaqen e Tokės, kėtu jemi nė kufijtė e shtresės
sė ozonit. Kemi lėnė mbrapa gati 99 % tė atmosferės po tė arrijmė nė kėtė
lartėsi. Mbi kėtė zonė ne futemi tek shtresa qė mė parė quhej stratosferė, por
kjo nė fakt ėshtė njė zonė shumė komplekse.
Nė 50 kilometra, densiteti i atmosferės ėshė njė milion herė mė i rrallė se ai
nė sipėrfaqe, kėtu rrezet ultraviolet dhe rrezet X mund tė depėrtojnė duke
jonizuar dhe nxehur atomet e oksigjenit dhe azotit.
Densitetii elektroneve rritet deri nė 1 milion elektrone nė centimetėr kub kur
arrijmė lartėsinė 200 kilometra, e cila ėshtė kufiri i sipėrm i shtresės F2 tė
jonosferės, nė kėtė vend shfaqen dhe agimet polare. Nė kėtė lartėsi prej 200
kilometrash densiteti i atmosferės ėshė 10 miliard atome nė centimetėr kub,
kėshtu qė ėshtė shumė mė i madh se densiteti i hapsirės ndėrplanetare 10 - 100
atome nė centimetėr kub.
Nė momentin qė arrijmė lartėsinė 300 kilometra densiteti i atmosferės bėhet 1
miliard atome nė centimetėr kub.
Nė lartėsinė 10,000 kilometra nga sipėrfaqja e Tokės ndodhet gjeokorona e cilė
ėshtė e pasur me hidrogjen. Densiteti bie deri nė 1000 atome nė centimetėr kub
ndėrsa temperatura kėtu shkon 15,000 K, mė e nxehtė se sipėrfaqja e Diellit!
Tė dhėna
Presioni nė sipėrfaqe:
1014 mb or 101.325 kPa
Densiteti nė sipėrfaqe:
1.217 kg/m3
Temperatura nė sipėrfaqe: 184 K 282 K 333 K
Temperatura mesatare: 288 K
Ndryshimi ditor i temperaturės:
nga 283 K deri nė 293 K
Shpejtėsia e erės: 0 to
100 m/s
Pesha mesatare molekulare: 28.97 g/mole
Pėrbėrja Atmosferike
(%)
Azot: 78.084
Oksigjen: 20.946
Ujė: 1
|