Afėrdita

Madhėsia e dukshme nė kundėrqėndrim: -4.4

Masa: 4.869²⁴ kg, 8/10 nė krahasim me Tokėn

Densiteti: 5.25 g/cm³

Shpejtėsia e parė kozmike: 10.362 km/s

Albedo e dukshme gjeometrike: 0.65

Perioda orbitale: 224.701 ditė

Pjerrėsia e orbitės: 3.394 gadė

Pjerrėsia e aksit nė lidhje me planin e orbitės: 177.36 gradė

Jashtqendėrsia e orbitės: 0.0068

Perioda yjore e rrotullimit: -243.0187 ditė

Shpejtėsia mesatare nė orbitė: 35.02 km/s

Orbita: 108,200,000 km, 0.72 Nj.A. nga Dielli

Diametri: 12,103.6 km

Largėsia mesatare nga Dielli: 108 milion km

Graviteti nė sipėrfaqe: 9/10 nė krahasim me atė tė Tokės

Presioni atmosferik nė sipėrfaqe: 90 herė mė i madh se ai i Tokės

Pėrbėrja atmosferike: 96 % dyoksid karboni

Materialet nė sipėrfaqe: gur bazalti

Mali mė i lartė: mali "Maxwell", lartėsia: 16.8 km

Temperatura mesatare nė sipėrfaqe: 235° C

Anija e parė kozmike qė e ka vizituar: Mariner 2 nė vitin 1962

Afėrdita ėshtė planeti i dytė i pėr nga largėsia nga dielli pas Mėrkurit. Ai ėshtė i vetmi planet pa ndonjė satelit natyror. Ai ėshtė planeti i 6-tė pėr nga madhėsia. Orbita e tij rreth diellit ėshtė mė rrethorja nga tė gjithė planetėt e tjerė.

Afėrdita ėshtė planeti mė i ndritshėm nė qiell pas diellit e Hėnės dhe ėshtė vėzhguar qė nga kohėt parahistorike. Njė kohė nė tė kaluarėn mendohej se ishin dy objekte tė ndryshėm nė qiell dhe quheshin ylli i mėngjesit Eosphorus dhe ai i mbrėmjes Hesperus
Historikisht Venusi (Afėrdita) ka shėrbyer si provė pėr teorinė heliocentrike tė Kopernikut, pėr shkak tė fazave tė dukshme qė formonte tė para nga Toka.

Venusi nuk ka fushe magnetike, ndoshta pėr shkak tė rotullimit tė ngadaltė tė tij.

Anija e parė qė e ka vizituar atė ishte Mariner 2 nė vitin 1962. Shumė shpejt pas saj Afėrdita u vizitua dhe nga shumė tė tjera (mė tepėr se 20), ndėr to pėrmendim: Pioneer Venus dhe anija sovjetike Venera 7, anija e parė kozmike qė u ul nė njė planet tjetėr, dhe nga Venera9 e cila solli pamjet e para tė sipėrfaqes sė Venusit (foto). Mė vonė anija nga US Magelan nė orbitėn e planetit bėri njė hartė tė detajuar tė sipėrfaqes sė Venusit duke pėrdorur radarin.

Rrotullimi i Venusit ėshtė jo i dhe aq i zakontė. Dita nė Venus ėshtė e barabartė me 243 ditė Toke pak mė e madhe se viti i planetit dhe nė drejtim tė kundėrt rrotullimi rreth Diellit. shtojmė se periodat e rrotullimit rreth Diellit tė Venusit dhe tė rrotullimit rreth vetes janė tė sinkronizuara, kėshtu qė Venusi i tregon gjithmonė tė njėjtėn faqe Tokės.

Shtypja atmosferike e Venusit ėshtė 90 herė mė e madhe se e Tokės (afėrsisht e ngjashme me presionin qė arrihet nė njė km thellėsi nė oqeanet e Tokės). Atmosfera pėrbėhet kryesisht nga dyoksidi i karbonit. Nė Venus ndodhen disa shtresa atmosferike ose shtresa reje me trashėsi prej shumė km tė pėrbėra nga acidi sulfurik. Kėto re bllokojnė plotėsisht pamjen e sipėrfaqes. Atmosfera e dendur krijon efektin serė, i cili ia shton temperaturėn sipėrfaqes deri nė 400 gradė celsius. Sipėrfaqja e Afėrditės ėshtė mė e nxehtė se ajo e Mėrkurit pavarėsisht nga afėrsia e tij me Diellin.
Nė Venus fryjnė erėra me shpejtėsi rreth 350 km/orė nė shtresat e sipėrme tė atmosferės, ndėrsa nė sipėrfaqe ato janė shumė tė ngadalta rreth pak km/orė.

Venusi dikur mund tė ketė patur sasi tė mėdha uji si dhe Toka, por i gjithė ai ujė duhet tė jetė avulluar. Edhe Toka do tė pėsonte po kėtė fat po tė ndodhej po kaq afėr Diellit sa Venusi.

Shumica e sipėrfaqes sė Venusit pėrbėhet nga rrafshina me pak reliev. Nė sipėrfaqe ndodhen dhe ultėsira tė gjera si p.sh.: ultėsira e Atalanta-s, Guinevere, Lavinia etj. Ka dhe dy zona malore tė mėdha: toka Ishtar nė hemisferėn veriore (nė madhėsinė e Australisė) dhe toka Aphrodite pėrgjatė ekuatorit (nė madhėsinė e Amerikės sė Jugut). Brendėsia e tokės Ishtar pėrbėhet kryesisht nga njė rrafshnaltė e lartė, pllaja Lakshmi, e cila ėshtė e rrethuar nga malet mė tė lartė tė Venusit duke pėrfshirė malet Maksvel.

Tė dhėna nga Imazhet e radarit tė Magelanit tregojnė se pjesa mė e madhe e sipėrfaqes sė Venusit ėshtė e mbuluar nga rrjedhje lave. Ka disa vullkane me shtrirje tė madhe tė ngjashme me atė tė Havait dhe tė Olimpit siē janė malet Sif (foto). Gjetjet e kohėve tė fundit tregojnė se Venusi ėshtė akoma aktiv pėr sa i pėrket aktivitetit vullkanik, por vetėm nė disa zona, pjesa mė e madhe e tij ka qenė e gjeologjikisht e qetė pėr rreth disa qindra milion vjet.

Nuk ka kratere tė vegjėl nė Venus. Duket se meteoridėt e vegjėl digjen nė atmosferėn e dendur pėrpara se tė arrijnė nė sipėrfaqe.
Zonat sipėrfaqėsore mė tė vjetra nė Venus llogariten rreth 800 milion vjeēare. Vullkanet e fuqishme tė asaj kohe kanė zėvendėsuar shtresat sipėrfaqėsore edhe mė tė vjetra nė Venus si dhe krateret qė pėrmbanin ato.

Brendėsia e Venusit ndoshta ėshtė shumė e ngjashme me atė tė Tokės: njė bėrthamė hekuri me reze rreth 3000 km, njė mantel i shkrirė shkėmbor qė pėrbėn pjesėn mė tė madhe tė planetit. Rezultatet e fundit mbi gravitetin nga Magelani tregojnė se korja e Venusit ėshtė mė e fortė dhe mė e trashė se ē’ishte menduar mė parė.